Dabar skaitote:

Jūrava – senoji miškininkų gyvenvietė

Autorius: viesvile.info. Data: 2009 11 19, 15:55 | Komentarų: 0

Tema: Miestelio istorija Skaityta: 794 topix.lt

Jūrava – senoji miškininkų gyvenvietė

(Įvertinimas: +2, Vertino: 2)

Loading ...

Visos baltų žemės garsėjo dar S. Daukanto apdainuotomis giriomis, kuriose palaipsniui kūrėsi žemdirbiai, atsikovodami arimų plotelius. XIII a. – XV a. pradžioje (didžiųjų kovų su kryžiuočiais laikais) labiausiai niokotuose plotuose tarp Prūsos ir Žemaitijos (kaip ir tarp Prūsijos bei Dainavos ir Aukštaitijos) daug dirbamų žemių buvo apleista, vėl sulaukėjo ir užžėlė miškais. Tokie retai gyventi plotai vėliau buvo taikliai pavadinti dykra.

Taikos šimtmečiais po 1422 m. Melno taikos buvo skatinamas Mažosios Lietuvos apgyvendinimas, naujakuriams suteikiant įvairių privilegijų. Vėliau skatintas ir valstybinių miškų kirtimas, tuos plotus paverčiant dirbamais laukais. Sparčiai mažėjant krašto miškingumui, vis tik iki pat XX a. vidurio Mažojoje Lietuvoje dar išliko kelios stambesnės girios, tarp jų ir Jūravos miškas Jūros žemupio kairiajame krante, susiliejęs su Pietų Žemaitijos giriomis.

Per Jūravos mišką nuo upės ėjęs takas link Viešvilės vėliau virto svarbesniu vieškeliu, kirtusiu iš girių pelkynų ištekantį Giluvės upelį. Prie tos perkėlos nuo seno buvo minimas Antgiluvių kaimelis. Tai buvo savotiškas krašto valdžios forpostas girios glūdumoje – ten nuo seno buvo apgyvendinami valstybinio (karališkojo) miško prievaizdai, prižiūrėję aplinkinius plotus. Tai nebuvo didelė gyvenvietė, kokia ir negalėjo tapti, nes ten nebuvo tiems laikams svarbių ir žmones masinančių dalykų – derlingų žemių ar vešlių pievų, laivuojamos upės ar judraus vieškelio. Toje nuošalioje vietoje turėjo gyventi ten paskirti valstybės tarnautojai, anuomet tituluoti valdovo (karaliaus) žmonėmis.

1785 m. Antgiluviai (arba Goltzenthal ) buvo apibūdinti kaip karališkojo vyresniojo prievaizdo būstinė su vienu ugniakuru (sodyba). Tuomet sodyba priklausė Kazikėnų valsčiui ir Viešvilės parapijai.

XIX a. pradžioje vietovė buvo pervadinta (gal valdžios raštininkams pabodus rašyti ilgą ir painų ligtolinį vietovardį). Ši gyvenvietė nuo tada vokiškai pavadinta paprastai ir trumpai „Jura“ (Jūrava).

1817 m. ten buvo užfiksuota miškų ūkio būstinė su dviem ugniakurais (sodybomis) ir 16 gyventojų. Tuomet vietovė priklausė naujai sukurtai Raganės apskričiai. Pro čia link Viešvilės važiuodavo vis daugiau keliautojų iš Jūros upės dešiniojo kranto ar tolesnių vietovių.

XIX a. viduryje Jūrava vadinta vyriausios (ar vyresniosios) girininkijos sodyba. Tuomet ten gyveno 12 žmonių, turėta ir vaikų. Gyventa ūkiškai: laikyti 6 arkliai, 14 galvijų, 6 avys bei 5 kiaulės. Gyvenusiems valdiškame plote bei valdiškuose pastatuose reikėjo mokėti mažiau mokesčių nei kokio turto savininkams. Už lankiusius Žukų mokyklą vaikus (kuriems iki mokyklos tekdavo eiti netrumpą atstumą girių takais) kasmet pakako mokytojui surinkti 16 sidabrinių grašių bei 9 pfenigius, dar šiek tiek rugių, grūdų, šieno bei šiaudų.

Plačiau apie tai skaitykite tinklapyje Mažoji Lietuva

[Peržiūrėti su PicLens programa]