Viešvilės tvenkinyje žiema žuvims nebaisi

Viešvilės tvenkinyje žiema žuvims nebaisi

(Dar niekas neįvertino...)

 Loading ...

Medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyrius ir Kauno aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūros darbuotojai tikrino Jurbarko rajono vandens telkinių būklę – deguonies kiekį vandenyje. Siekta išsiaiškinti ar žuvys po ledu turi kuo kvėpuoti.

Sniegas šiemet dar nebuvo nutirpęs, vandens augmenija negauna saulės ir todėl kartu su fotosinteze nutrūksta natūrali deguonies gamyba vandenyje. Jeigu nėra įtekančio deguonimi turtingesnio vandens, poledinei gyvūnijai kyla išgyvenimo pavojus. Vandenyje pūvančios organinės medžiagos dar labiau naikina likusį deguonį. Ypač tai svarbu seklesniuose vandenyse.

Nors panaši situacija nėra kažkokia ypatinga ir labai netikėta ar nauja, tačiau užsitęsus šalčiams ir sniegui ji gali greitai pasidaryti grėsminga. Deguonies rezervas sekliuose nepratakiuose vandens telkiniuose labai greitai gali sumažėti iki kritinės ribos (3 mg/l), dėl ko ekologinės nelaimės – žuvų dusimo – išvengti bus labai ir labai sunku arba ir visai neįmanoma, kadangi dar nėra surasta efektyvių būdų kaip nuo jos gelbėtis.

Patikrinus nustatyta, kad Kalnėnų karjere  pavojaus nėra. Deguonies viename litre vandens buvo apie 9,4 miligramo. Girdžių užtvankoje vanduo truputį juda, čia vietos šaltiniuotos, tačiau patikrinimo rezultatai nenuteikė labai optimistiškai – 5,2 mg deguonies litre vandens. Netoli Girdžių, Jokūbaičių kaime, esančiame ūkininkui Algimantui Liorincui priklausančiame vandens telkinyje žuvims jau trūksta deguonies, todėl jos gali nugaišti. Deguonies čia yra apie 3 mg litre vandens. Volungiškių tvenkinyje deguonies stygiaus nėra – 6,2 mg viename litre. Klausučių tvenkinyje žuvys jau dūsta. Čia tėra tik 2,1 mg deguonies litre vandens. Panemunės pilies tvenkinyje padėtis pati liūdniausia – prietaisas rodė, kad vandenyje jau nėra deguonies.

Jurbarkų ir Viešvilės tvenkiniuose problemų nėra, čia deguonies pakankamai. Mat kuo didesnis ir gilesnis vandens plotas ir tūris, tuo daugiau deguonimi turtingu vandeniu jį papildo įtekantys upeliai ir šaltiniai.

“Su Gamta daug nepakovosi, tačiau kiekvienas įdėjęs nors trupinėlį pastangų galime šiek tiek padėti, o šimtai tūkstančių „šiek tiek“ – tai jau daug. Tas  „šiek tiek“ būtų labai paprastas: kiekvienas žvejas išgręžia bent po vieną eketę daugiau negu paprastai, na, paprasčiau sakant, nepatingi ir intensyviau paieško laimikio. Jeigu dar eketėles praplatinsime ir įdėsime sausų nendrių ar šiaudų, tai jau visai neblogai.  Praeidami pro nendrėmis „pažymėtas“ eketes nepatingėkime nendres pamurgdyti. Tai daug pastangų ir laiko neatims, tačiau tuo judesiu sulaužysime leduką, šiek tiek pamaišysime vandenį. Štai gramelis deguonies jau ir ežero vandenyje. Jeigu bežvejojant sušalome ar norisi pajudėti, vietoje trypimo ar šokinėjimo pasiimkime žvejybos dėžę ir pavalykime apie save ledą – štai vandenyje ir šviesiau, o tai dar „kruopelytė“  deguonies į bendrą aruodą”, – rašo Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus pareigūnas A. Skerniškis

Aplinkos apsaugos agentūros, Jurbarko rajono laikraščio “Šviesa” informacija

Apie Viešvilę:

• Katalikybė Viešvilėje 1923 – 1939 metais
• Jūrava – senoji miškininkų gyvenvietė
• Naumalūnio istorija

Reitingas: 1%

• Zodiakas linksmai. 10 pagrindinių žuvų gyvenimo taisyklių
• Viešvilės upėje saugomos vertingos žuvys. Balsavimas