1920 m. rugsėjo 20 d., kaip nurodo Mažosios Lietuvos enciklopedija (t. II, 2003, p. 174 ir 200) Klaipėdos Krašte veikė keturios katalikų parapijos: Kaipėdos, Šilutės (Žibų), Viešvilės ir Ropkojų. 1927 m. informaciniame Lietuvos bažnytinės provincijos leidinyje (Elenchus omnium ecclesiarum et universi cleri provinciae ecclesiasticae Lituaniae pro anno Domini 1927) nurodoma, kad Viešvilės parapijoje yra 600 parapijiečių. Tuo metu Viešvilės klebonu buvo Olševski Leo (g. 1894, vėliau rašoma Olschewski).

1936 metais Viešvilės parapijai jau priklausė 1654 parapijiečiai. Čia vietoj Lietuvos pilietybės neturėjusio ir lietuvių kalbos neišmokusio L. Olševskio, kuriam užtai buvo atimtas leidimas kunigauti krašte, dirbo lietuvis Casimirus Steponavičius.

Lietuvos mokslininkų laikraščio “Mokslo Lietuva” informacija

Reitingas: 1%

Miestelis minimas jau kryžiuočių sudarytame kelių aprašyme 1385 metais.

Senieji gyventojai skalviai paliko Viešvilėje daug pėdsakų. Pietvakarinėje miestelio pusėje yra vadinamasis Švedų kalnas. 1930 m. pradėjus statybas, čia aptiktas X-XI a. senkapis. Degintiniuose kapuose rasti 5 kalavijai, 21 ietgalis, 22 antkaklės. 1998-2002 m. čia vykdytų archeologinių tyrinėjimų metu vėl atkasti keli kalavijai, sidabru inkrustuotas ietgalis. Ypač įdomus 1930 m. rastas ritualiniais tikslais sulankstytas kalvijas puošnia rankena.

XVIa. pirmoje pusėje Viešvilė sparčiai augo – 1529 m. paminimas Viešvilės valsčius, o 1546 m. šaltinyje įvardintas ir Viešvilės dvaras, ilgai buvęs svarbia gyvenvietės struktūrine dalimi. Nuo 1553 m. Viešvilė turėjo nuolatinį kunigą.

XVIIa. Viduryje patvenkta Viešvilės upė ir prie jos pastatytas malūnas. Tuo metu gyvenvietėje jau veikė mokykla. Viešvilė ko gero būtų augusi dar sparčiau, bet ją užgriuvo nelaimės. 1658 m. miestelį nusiaubė tuometiniai turkų vasalai – Krymo totoriai. Jie sudegino bažnyčią, mokyklą, nužudė arba išvarė į nelaisvę du trečdalius gyventojų. 1709-1711 m. atėjo dar didesnė nelaimė – maro apidemija. Mirė apie 1750 žmonių. 1757 m. Viešvilę žiauriai nusiaubė Rusijos kariuomenės kazokai.

Vis dėlto XVIII- XIX a. bėgyje Viešvilė tapo tikru miesteliu ir nedideliu pramonės centru. Šalia malūno įrengta aliejaus spaudykla ir lentpjūvė, nuo 1730 m. veikė odos dirbtuvė. O labiausiai Viešvilė išgarsėjo 1767-1885 m. veikusiu popieriaus malūnu. Savo metu tai buvo trečia pagal pagaminamos produkcijos kiekį įmonė Rytprūsiuose.

1900 m. Viešvilėje įsteigta ir iki II-jo psaulinio karo veikė dar viena didelė įmonė – lentpjūvė. Klestėjimo laikais joje dirbo iki 250 darbininkų ir būdavo išpjaunama 50 000 kietmetrių medienos. Nuo 1902 m. lentpjūvės gaminiams išvežti, per miestelį nutiesiamas Pagėgių-Smalininkų geležinkelis-siaurukas. Prieš II-jį pasaulinį karą čia buvo net trys geležinkelio stotys: rytų, vakarų ir Riedelbergo. Geležinkelio tilto likučiai ir dideli stoties pastatai išlikę iki mūsų dienų.

Informacijos šaltinis Viešvilės bendruomenė

Reitingas: 2%

Muziejus įkurtas 2000 metais Viešvilės seniūnijos administraciniame pastate. Įkūrėjas – Algimantas Liaudaitis. Nuo 2002 metų muziejus perkeltas į Viešvilės vaikų globos namų patalpas.

Muziejuje eksponuojama:

- devyni Viešvilės kaimo kronikos tomai.( Autorius – Hans Erhard von Knobloch );

- laikraščio ..Memelerdampfboot,, pilni komplektai nuo 1954m.;

- senovinės maldaknygės;

- įvairūs žemėlapiai ir dokumentai;

- bažnytinių knygų kopijos;

- išeivių iš miestelio meno kūriniai: paveikslai, eilėraščiai, prisiminimai, asmeniniai daiktai ir kt.

Informacijos šaltinis www.viesvile.e-info.lt

Reitingas: 2%

Tarp pirmojo ir antrojo pasaulinio karų Naumalūnyje stovėjo sodyba su malūnu ir lentpjūve. Malūno pastatas ir lentpjūvė stovėjo sodybos dešinėje pusėje. Priešais tvenkinį – mūrinis malūnas. Pirmajame jo aukšte turbinos suko dantratinį mechanizmą. Čia buvo dvi grūdų valymo mašinos – avižoms ir miežiams. Viršutiniame aukšte stovėjo maišai su dar nemaltais grūdais, kurie buvo pilami į tam skirtą piltuvą. Malūnas užsibaigė lentpjūve – medinių konstrukcijų ir cinkuota skarda dengtu stogu. Lentpjūvėje stovėjo dideli ir mažesni gateriai. Medžių kamienai nuo ąžuolinės platformos į lentpjūvę patekdavo ant vagonėlių. Šalia gaterių stovėjo obliavimo staklės. Pjūklai ne tik pjovė gontus (specialios konfigūracijos lentelės stogui dengti), bet ir dėžes sūrių pakavimui. Aštuonpusės sūrių pakavimo dėžės arklių paštu keliaudavo į Tilžę.

Tvenkinio vandens lygis buvo reguliuojamas dviem šliuzais. Tvenkinyje trūkdavo vandens dėl karštų vasarų ir šaltų žiemų. Tomis dienomis karučiais vežiojom pjuvenas ir medžio atliekas į katilinės prieangį, kad vanduo katile įkaistų iki pragariško karščio. Garo mašinos su dviem cilindrais stovėjo malūno viduje. Slėgimo katilas stovėjo netoliese, kitoje patalpoje, greta, buvo keturkampis kaminas. Tuo metu Naumalūnyje, kad ir ne visuose pastatuose, buvo įvesta elektra. Hidroturbina dideliu greičiu suko dinamą. Įrenginys buvo pritaikytas gaminti elektrą, radijui, kerosino lempoms.

Gyvenamasis namas buvo medinis, vieno aukšto, su tam kraštui būdinga išvaizda. Šalia augo dvi liepos ir alyvų krūmai. Palipus 4 mediniais laipteliais buvo galima patekti į prieangį, tada kairėn – į svetainę. Antrasis šoninis įėjimas vedė į virtuvę. Čia stovinti viryklė privalėjo kasdien aprūpinti maistu ir gėrimu apie dešimtį žmonių. Šalia viryklės stovėjo medinė dėžė su medžio atliekomis iš lentpjūvės. Kitame virtuvės kampe puikavosi skalbimo kubilas, kuris visada buvo pasiruošęs tarnauti kaip kubilas mėsai ir dešroms.

Už virtuvės buvo gyvenamieji kambariai, miegamasis, kitoje pusėje kabinetas su pianinu. Čia kartu buvo ir ofisas.

Ten, kur Naumalūnio laukai ribojosi su mišku, buvo tvora, kad laukiniai žvėrys nepadarytų nuostolių. Naumalūniui priklausė apie 25 ha. Didelę dalį žemės užėmė kiemas, pastatai, miškas, tvenkinys, taip pat lankos ir laukai. Smėlinga žemė tiko auginti kviečius, bulves, šakniavaisius, kurie buvo reikalingi ir žmonėms, ir gyvuliams. Darbo dienomis kiemas atgydavo: čia suvažiuodavo ūkininkai iš aplinkinių kaimų į malūną.

Informacijos šaltinis Šilinės sodas

Reitingas: 2%

Bažnyčia įrengiama 1863 metais, už miestelio, netoli vakarinės geležinkeliuko stotelės;

Bažnyčia įrengiama 1863 metais, už miestelio, netoli vakarinės geležinkeliuko stotelės, pašventinama Jėzaus atsimainymo garbei.

Viešvilės Romos katalikų parapija buvo Klaipėdoje veikusio katalikų dekanato žinioje. Kuriant Lietuvos bažnytinę provinciją, Viešvilės parapija prijungiama prie Telšių vyskupijos Klaipėdos prelatūros. 1938 metais Viešvilės parapija apjungė 1654 katalikus.

Informacijos šaltinis www.viesvile.e-info.lt

Reitingas: 2%

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas jauniausias iš šiuo metu esančių keturių gamtinių rezervatų Lietuvoje. Šiaurinė ir didžioji jo dalis yra Tauragės rajono pietiniame pakraštyje. Pietinė dalis siaura juosta įsiterpia į Jurbarko rajoną link Viešvilės miestelio. Rezervato plotas – 3216 ha. Rezervatą juosia 2459 ha buferinės apsaugos zona. Rezervato paskirtis – išsaugoti natūralią Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis ir jas supančiais Karšuvos girios miškais ekosistemą Karšuvos žemumoje, taip pat tik jai būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją.

1993 metais Viešvilės rezervatas įtrauktas į RAMSAR konvencijos vertingiausių pasaulio šlapžemių sąrašą.    Nuo 2007 m. Rezervatas yra įtrauktas į Europos Bendrijos svarbos  saugomų gamtinių teritorijų tinklą Natura 2000 kaip natūralių buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST).

Informacijos šaltinis Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas

Reitingas: 1%

Riedelsbergo dvaro pastatas buvo pastatytas apie 1767 metus. Įkūrėjas buvo tuo metu labai žymus, rytų Prūsijos ministras- prezidentas Johann Friedrich Domhardt. Jis gavo pavedimą ir privilegiją skleisti modernų žemės ūkį asmeniškai nuo Friedricho Didžiojo iškart po septynmečio karo.

Statybinės medžiagos būsimam patatui buvo randamos visai šalia. Tai buvo dideli lauko akmenys, kalkės ir molis. Iš tų medžiagų išaugo pastato sienos, kurių storis virš vieno metro. Tankūs ir diddžiuliai miškai, kurie supo pastatą, dovanojo geros kokybės medieną, iš kurios buvo gaminami balkiai, langų rėmai ir kitos statybinės medžiagos. Aplamai, visos statybinės medžiagos buvo labai kruopščiai atrinktos ir kokybiškai paruoštos. Statyba vyko su ta mintimi, kad namas turės stovėti ne vieną šimtą metų. Kambarių aukštis siekė 3,75 metro, o ąžuolinės durys pagamintos 2,8 metro aukščio ir visos dvigubos.

Riedelsbergo dvaras stovėjo prie Viešvilės upės ir vėliau čia buvo statoma užtvanka, prie kurios buvo pastatyos galingos turbinos elektros srovei gaminti. Iš viso Viešvilės upė buvo užtvenkta trijose vietose: kalvė prie užtvankos, Riedelsberg užtvanka, malūno užtvanka miestelyje.

Informacijos šaltinis www.viesvile.e-info.lt

Reitingas: 2%

Reitingas: 3%