Posts Tagged ‘Istorija’
Didžiausias Viešvilės pastatas
Autorius: viesvile.info Data: 2010 01 18, 17:00 | Komentarų: 0
Tema: Miestelio istorija Žymos: Istorija, Viešvilės vaikų globos namai Skaityta: 433
Didžiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti Teismo rūmai. Šiame pastate buvo valsčiaus administracija, teismas, notaras, metrikacijos skyrius ir kalėjimas. XX a. pr. visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės.
Buvusiuose teismo rūmuose 1951 m. buvo įkurti vaikų globos namai. 1951 m.spalio 27 d. Lietuvos TSR švietimo ministro įsakyme nurodoma, kad nuo 1951 m. lapkričio 15 d. Vilniaus vaikų namai Nr. 7 perkeliami į Jurbarko raj. Viešvilės m. esamas patalpas ir pavadinami Viešvilės vaikų globos namais. Vaikų namams priskirti pastatai tuometinėje Tarybų gatvėje. Nr. 24,26,28,30,40,42,44. Plačiau…
Reitingas: 3%
(Ne)Tradicinė vėgėlių žvejyba Nemuno žemupyje
Autorius: viesvile.info Data: 2010 01 15, 12:35 | Komentarų: 0
Tema: Miestelio istorija Žymos: Istorija, Vėgėlių žvejyba, Žvejyba Skaityta: 606
Sovietmečiu, nuo gruodžio 20 d. iki sausio 5 d. tradiciškai Nemuno žemupyje būdavo badomos vėgėlės. Vėgėlių nerštavietės ties Molyne, Viešvile, Karališkiais ir kt. būdavo nusėtos apie 1×0,5 m dydžio eketėmis.
Vėgėliniai žeberklai, dar kitaip Jurbarko r. vadinamos perštekės, buvo 50-70 cm pločio, su 16-20 ir daugiau, 15-20 cm ilgio nagu, sukaltu kas 3-4 cm, su nedidelėmis barzdikėmis ir labai aštrūs. Kotas budavo 5-6 metrų ilgio, kad būtų galima pasiekti dugną. Kad nepastebėtų gamtos apsaugos inspektoriai darbuojamasi būdavo naktimis.
Iki Antrojo pasaulinio karo už Smalininkų vokiečiai badyti vėgėles leisdavo. Po karo visur žeberklai buvo uždrausti ir nelegaliai vėgėlių žvejybai gal būtų naudojami ir dabar jei ne maždaug prieš dešimtmetį pasirodę kabliai.
Vėgėlinius žeberklus savos gamybos kabliais brakonieriai Nemune ir Jūros žemupyje pradėjo keisti apie 1975 – 1978 metais. Kablys trumpu spiningu ant virvutės ar valo leidžiamas į vandenį, kurio greitis 0,7-1 m/s, tad įrankį srovė neša 10-15 metrų. Traukiamas atgal kablys užkabina pakeliui pasitaikančias žuvis. Jurbarko aplinkos apsaugos inspektoriai konfiskuoja dvišakius (plotis nuo 7,5 iki 20 cm, ilgis nuo 13,5 iki 35,5 cm), trišakius (plotis 13-30 cm), keturšakius (plotis 26-29 cm, ilgis 21-46 cm) kablius. Rečiau pasitaiko penkiašakių (plotis 22,5-30 cm, ilgis 47-56 cm) ir šešiašakių (plotis apie 20 cm, ilgis 24 cm) kablių.
Apie 1990 m. Nemuno žemupyje ir Jūroje vėgėles, taip pat lašišas, lydekas, žiobrius ir karšius pradėta kapoti žiogais (kapoklėmis). Ant valo užkabintas žiogas nuleidžiamas į eketę ir žuvims atsidūrus virš kabliukų, kertama (kapojama) iš apačios. Paprasčiausi žiogai – tai į švino gabalą įlydyti ar viela surišti keli kabliai.
Žvejyba Nemune tarp Kauno ir Smalininkų. Loreta Piškinaitė – Kazlauskienė. Lietuvos istorijos institutas.
Reitingas: 4%
Žvejyba traukiamaisiais tinklais Nemune
Autorius: viesvile.info Data: 2010 01 01, 19:00 | Komentarų: 0
Tema: Miestelio istorija Žymos: Istorija, Žvejyba Skaityta: 676
Tarpukariu, Nemuno žemupio žvejai naudojo traukiamuosius tinklus. Sėkmingos žūklės su traukiamuoju tinklu pagrindinė sąlyga – lygus ir seklus upės dugnas. Iki antrojo pasaulinio karo traukiamuosius tinklus darydavosi 3-4 žmonės kartu susidėję, nes maždaug tiek žmonių reikia žvejojant tokiu būdu. Jei tinklą darydavosi trys žvejai, tai vienas darydavo 250 m. , kiti du – po 125 m. Laimikio daugiau tekdavo tam, kas darė daugiau tinklo. Upiniai traukiamieji tinklai nuo ežerinių traukiamųjų skyrėsi tuo, kad upiniai neturėjo maišo per tinklo vidurį. Traukiamuoju tinklu daugiau žuvų buvo galima pagauti vėjuotu oru, tačiau pučiant stipriam vėjui traukiamieji tinklai daugiau painiojosi
Traukiamasis tinklas paprastai susidėdavo iš dalių po 50 metrų. Viena dalis vilkdavosi upės pakraščiu, kitos dalies pagalba iš valties buvo apsupamos žuvys. Upės atkarpa, kuria srovė neša traukiamąjį tinklą vadinama valksmu. Vieta kur prasidėdavo valksmas vadinta užmetimu, o kur ji baigdavosi - išėmimu. Pradėję mesti tinklą ties užmetimu, žvejai jį suko lanku, užimdami ne daugiau kaip 2/3 farvaterio, o praktiškai plaukdavo tiek, kad srovė valties neužneštų ant dambų kitame upės pakraštyje (paveiksliukas, 4). Valksmo ilgis priklausė nuo srovės stiprumo, krypties, dugno reljefo, tinklo ilgio ir pakrančių. Tinklai būdavo traukiami kur žemesnis vanduo, mažesnė srovė, lygesnis dugnas ir nėra kliuvinių. Jei tinklas niekur neužkibdavo, žvejyba trukdavo 1-2 val. Per dieną būdavo ištraukiami 5-6 ar daugiau valksmų. Tinklu apsuptos žuvys buvo semiamos į dėžes valtyje.
Traukiamuoju tinklu pradėdavo žvejoti po savaitės išėjus ledams ir baigdavo užšąlant Nemunui. Dažniausiai buvo žvejojama naktimis, o po žuvų neršto (nuo liepos mėn.) ir dienomis.
Didžiaisiais traukiamaisiais tinklais Nemune žvejoti buvo uždrausta 1962 m.
Žvejyba Nemune tarp Kauno ir Smalininkų
Reitingas: 5%












Nauji komentarai