Posts Tagged ‘Viešvilės rezervatas’

Įsibėgėjus uogų rinkimo sezonui į Karšuvos girią vis dažniau užsuka nesąžiningi uogų rinkėjai, kurie norėdami per trumpesnį laiką pririnkti kuo daugiau uogų ir uždirbti jas renka naudodami taip vadinamas  “šukas”.

Vien tik per pastarąsias kelias dienas Viešvilės rezervato inspektoriai sulaikė 6 nesąžiningus uogautojus, kuriems buvo surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai ir konfiskuoti pažeidimo įrankiai.

Prieš vieną tokių, inspektoriui teko panaudoti ir jėgos elementus, nes uogautoja visiškai ignoravo visus pareigūno nurodymus stengdamasi pasprukti nuo sulaikymo. Ši apsukruolė patraukta administracinėn atsakomybėn ir už kliudymą vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Mėlynojuose surastos dar 7 paslėptos „šukos“ prie kurių netoliese apsukruoliai jau rankomis  rinko uogas. Plačiau…

Reitingas: 1%

Praėjusių metų pabaigoje įgyvendinant kurtinio reintrodukcijos Karšuvos girioje projektą iš veislyno Lenkijoje į Viešvilės valstybinio gamtinio rezervate įrengtą voljerą atvežti 6 pirmamečiai paukščiai.

Taip buvo pradėti praktiniai veiksmai, kurių tikslas suformuoti reikiamo dydžio nelaisvėje laikomų paukščių grupę, kad išaugintą jų prieauglį būtų galima paleisti į gamtą atkuriant išnykusią kurtinių populiaciją. Plačiau…

Reitingas: 1%

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas.

Minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei seklių vandenų apsaugą.Lietuvoje pelkės užima vos 6-7 procentus šalies ploto. Šlapžemės pasižymi gausia biologine įvairove. Kai kurios pelkių augalų ir gyvūnų rūšys – ypatingai retos. Jos įrašytos į Raudonąją knygą. Pelkės slepia ir dar neatrastas rūšis. Pavyzdžiui, Čepkeliuose aptiktos naujos vabzdžių rūšys: aukštapelkėse rastos reliktinių vabzdžių (pelkinio satyro, šiaurinio perlinuko) ir laukinių bičių (pelkinės bei hiperborėjinės ostijų) buveinės.

Šiais metais visame pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas ekosistemoms išsaugoti – Jungtinių tautų Generalinė asamblėja 2010-uosius paskelbė Tarptautiniais biologinės įvairovės metais. Metų gamtos apsaugos renginių ciklas prasideda Pasaulinės pelkių dienos paminėjimu. Tai diena, kurią 1971 m. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui. Sutrumpintai ji vadinama Ramsaro konvencija.

Ramsaro teritorijomis paskelbtos penkios Lietuvos vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Pagal šią konvenciją Lietuva siūlo saugoti dar 16 pelkių. Plačiau…

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacija

Reitingas: 1%

Daugybę pažeidėjų išaiškinęs ir nubaudęs Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato inspektorius Antanas Gaidauskas pateko aplinkosaugininkų akiratin dar 2009 m. pradžioje. Tuomet Tauragės aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai jo vairuojamą mašiną sustabdė netrukus po to, kai penktadienio vakare laukuose netoli Aukštupių kaimo brakonierius nušovė stirną. A.Gaidausko vairuojamoje mašinoje aplinkosaugininkai rado graižtvinį medžioklinį šautuvą dar karštu vamzdžiu.

Viskas prasidėjo nuo to, kad Tyrelių medžiotojų būrelio vienas medžiotojų penktadienio pavakarę pastebėjo, kad iš automobilio laukuose šalia Aukštupių kaimo šaudoma į stirnas. Tuo metu stirnų medžioklė draudžiama, kadangi daugelis jų netrukus turi susilaukti palikuonių. Tai pastebėjęs medžiotojas apie brakonieriavimą pranešė aplinkosaugininkams.

Romas Jurgelionis, Tauragės aplinkos apsaugos agentūros vedėjas, išvažiavo patikrinti gautos informacijos ir netrukus sustabdė patikrinimui minėtą automobilį. Transporto priemonėje taip pat rasta prožektorius, kastuvas ir nemažas kiekis polietileno plėvelės.  Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas iškvietė daugiau inspektorių, apie tai buvo informuotas Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris.

Atvažiavę pareigūnai apžiūrėjo vietovę, kurioje buvo šaudyta, ir surado nušautą stirną.

A.Gaidauskas kitą dieną po incidento susirgo ir darbe nepasirodė. Anot rezervato direktoriaus A.Butlerio, jam paskambino inspektoriaus žmona ir pasakė, kad jos vyras serga ir darbe nepasirodys. A.Butleriui buvo pranešta, kad jo pavaldinys gydosi namuose.

A.Gaidauskas Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate dirbo nuo 1997 metų. Keleri metai prieš šį darbą jis dirbo Tauragės policijos komisariate.

Brakonieriavimu kaltinamam inspektoriui jo įgaliojimus Aplinkos ministras buvo sustabdęs dar 2009 m. kovo 30 dieną. Antanas Gaidauskas iš darbo rezervate atleistas pritaikius Valstybės tarnybos 44 straipsnį. Jame numatoma, kad iš darbo valstybės tarnyboje galima atleisti, jei valdininkas per metus serga daugiau kaip 140 dienų. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius “Tauragės kurjeriui”  pripažino, kad A.Gaidauskui mesti kaltinimai gerokai pakenkė rezervato prestižui. Plačiau…

Tauragės apskrities ir miesto laikračio tinklapio “Tauragės kurjeris” informacija

Reitingas: 2%

Priežastys kodėl Karšuvos girioje išnyko kurtiniai neaiškios.  Tačiau vos prieš kelis dešimtmečius Karšuvos girioje dar buvo galima išgirsti kurtinių tuoktuvių giesmes. Mintis pamėginti atkurti dar praeito šimtmečio pirmoje pusėje Karšuvos girioje gyvavusią kurtinio populiaciją kilo prieš keletą metų rašo Viešvilės rezervato tinklapis.

Žinoma, kad dar prieš šimtmetį, 1908 m. Smalininkų urėdijoje suskaičiuota 50 kurtinių, Viešvilės miškuose rasti 5 lizdai. Kurtinių gyventa ir link Jūros upės nusitęsusioje Karšuvos girios dalyje. 1926 m. Smalininkų miškuose būta apie 35 – ų giedančių paukščių. Paskutiniai rašytiniai duomenys apie šiame masyve gyvenusius paukščius siekia 1940 m., kada pranešta apie šiauriau esančioje Eičių girininkijoje stebėtus kurtinius. Nepatvirtintais duomenimis kurtiniai girioje stebėti dar apie 1970-uosius metus.

VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ pastangomis gautas finansavimas iš Pasaulio aplinkos fondo (kooperuojant lėšas kartu su JTVP) ir įgyvendinti parengiamieji darbai pastatant kurtinių laikymui nelaisvėje būtinus statinius. Sumanymo esmė – nelaisvėje suformuoti kurtinių reproduktorių grupę ir voljeruose išaugintus jų palikuonis leisti į gamtą.

Tačiau tai tik ilgalaikio ir didelio darbo pradžia. Jau dabar akivaizdu, kad turimo voljero, norint sėkmingai vystyti kurtinio populiacijos atkūrimo Karšuvos girioje projektą, ateityje nepakaks ir reikalinga tolesnė plėtra įrengiant naujas modernesnes patalpas, kurios tenkintų visus kurtinių laikymo ir veisimo nelaisvėje poreikius bei kokybiškai atitiktų aukščiausius reikalavimus. Plačiau…

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato informacija

Reitingas: 1%